Skip links

Pasiruošimas EXPO 2020 – finišo tiesiojoje

Vos keli mėnesiai lieka iki pasaulinės parodos EXPO 2020 Dubajuje atidarymo. Spalio 1-ąją Dubajuje prasidėsianti ir pusę metų truksianti pasaulinė paroda EXPO 2020, tikimasi, taps pačiu didžiausiu ir labiausiai lauktu tarptautiniu šių ir ateinančių metų renginiu, galbūt reikšiančiu popandeminės eros pradžią.

Nors dėl visą pasaulį sukausčiusios neregėto masto COVID-19 pandemijos pasaulinė paroda per visą savo istoriją (EXPO parodos pasaulyje rengiamos jau 170 metų) pirmą kartą bendru joje dalyvaujančių valstybių sutarimu buvo atidėta metams, nesikeičia nei jos tema „Sujunkime protus, kurkime ateitį“, nei anksčiau planuotas dalyvių skaičius (192 valstybės), nei jos pavadinimas – nors paroda prasidės 2021 m. spalį ir baigsis 2022 m. kovo 31 d., ji ir toliau vadinsis EXPO 2020. Kadangi vis dar sunku tiksliai prognozuoti nuolat besikeičiančią pandemijos situaciją, anksčiau planuotas lankytojų skaičius (per šešis mėnesius tikėtasi 25 mln. apsilankymų) ar jų sudėtis (Dubajaus EXPO vis dar pretenduoja būti labiausiai tarptautine paroda su daugiau kaip 70 proc. lankytojų iš užsienio šalių) tikriausiai šiek tiek keisis.

Nepaisant visų trikdžių, parodai pasiruošta kaip niekad gerai – kai iki parodos atidarymo buvo likęs beveik pusmetis, jau buvo pastatyti visi svarbiausi jos objektai: parodų kompleksas, teminiai paviljonai (vienas iš jų – „Terra“, net buvo atvertas lankytojams metų pradžioje ir per pirmuosius tris mėnesius sulaukė 100 tūkstančių lankytojų), centrinė „Al Was“ aikštė, konferencijų ir koncertų salės, parodos personalui apgyvendinti skirtų namų kvartalas, kiti infrastruktūriniai objektai, iki pat parodos iš miesto atvesta moderni keliolikos kilometrų ilgio metro linija. Tuo savo akimis galėjo įsitikinti gegužės pradžioje Dubajuje vykusio parodoje dalyvaujančių valstybių atstovų susitikimo dalyviai. Nepaisant daug kur pasaulyje galiojančių griežtų apribojimų kelionėms, į pasaulinės parodos EXPO 2020 dalyvių susitikimą atvyko 370 svečių iš 173 valstybių ir 24 tarptautinių organizacijų. Tai buvo jau paskutinė galimybė gyvai aptarti paskutinius pasirengimo parodai aspektus:galutinio pastatų ir ekspozicijų įrengimo, logistikos, komercinės, dalykinės ir kultūrinės veiklos organizavimo detales, daugybę praktinių reikalų, nemažai kurių padiktavo ir naujoji COVID realybė.

Susitikimo metu daug valstybių, tarp jų ir Lietuva, jau galėjo pasidžiaugti paviljonų statybos vaisiais. Lietuviai ta proga surengė simbolinę juostelės perkirpimo ir vėliavos iškėlimo ceremoniją prie iš
esmės baigto statyti Lietuvos paviljono.

„Nors kiek daugiau nei metus darbai buvo koordinuojami tik nuotoliniu būdu, viską suspėta padaryti laiku, nemažai kitų šalių esame net aplenkę“, – tuomet sakė Lietuvos paviljono generalinis komisaras Romas Jankauskas. Pasak jo, „Lietuvos paviljonas, pastatytas pagal konkursą laimėjusios MB „Baukas“ projektą, apjungia modernias ir tradicines architektūros tendencijas: lankytojus pasitinka jauki medinė konstrukcija, papuošta natūralių spalvų tradicinėmis langinėmis, ant pastato sumontuota šiuolaikinė saulės baterijų elektrinė. Savo stiliumi šis 1000 kv. m. pastatas puikiai „įsirašo“ tarp šalia esančių Slovėnijos ir Švedijos paviljonų ir kartu pabrėžia šios parodos dalies, skirtos darniam vystymuisi, privalumus“.

Ne mažiau įspūdingas turėtų būti ir paviljono vidus. Iš Lietuvos į jį
jau atgabenti šiuolaikiški „Narbuto“ baldai, garso, vaizdo ir kita darbui reikalinga technika, šiomis dienomis paviljone jau baigiama sumontuoti ypač estetiška ir natūrali ekspozicinė įranga. Centrinę paviljono salę puoš išraiškinga instaliacija „Kinetinis inovacijų medis“,
kurią sukūrė, suprojektavo ir pagamino parodų įmonė „Mart Pro“:
tradicinių lietuviškų juostų motyvai joje persipina su vadinamuosiuose „sėkmės podiumuose“ pristatomais inovatyviais technologiniais
sprendimais. Juose bus pristatomos Lietuvoje, o taip pat bendradarbiaujant su kitomis šalimis, sukurtos technologijos ar sprendimai,
kuriais siekiama tausoti aplinką ir kurie galėtų keisti pasaulį (visų
pirma, tai Lietuvos pasiekimai gyvybės mokslų, lazerių, atsinaujinančios energetikos, žiedinės ekonomikos ir kitose pažangiausiose
srityse). Lankytojus į šią salę lydės informatyvūs ir žaismingi kitos
su parodomis dirbančios įmonės „Ho Pro“ šiai ekspozicijai pritaikyti skaidraus stiklo ekranai (langai), kurių turinys atspindės neseniai parengtą ir patvirtintą Lietuvos pristatymo pasaulyje strategiją.
Ekranai, kuriuos lankytojai matys išeidami iš salės, pristatys Lietuvos
paviljono partnerius ir tiekėjus, taip pat kvies visus apsilankyti Lietuvoje tada, kai švęsime ką nors svarbaus, pvz.: 2022 m., kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, 2023 m., kai Vilnius minės 700 metų jubiliejų, 2024 m., kai sukaks 100 metų nuo pirmosios Lietuvos dainų šventės, ar 2025 m., kai bus minimos lietuvių genijaus M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės.

Šiuo metu intensyviai dirbama rengiant paviljono verslo, mokslo ir kultūrinių renginių programą. Svarbiausias akcentas – Lietuvos nacionalinė diena, kuri parodoje vyks jau šių metų spalio 22-ąją. Iniciatyvos ta proga Dubajuje organizuoti verslo forumą ėmėsi VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („Litfood“). Nacionalinės dienos kultūrinę programą rengia VšĮ „Vilniaus miesto opera“: parodos Jubiliejinėje scenoje koncertuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (vadovas Gintaras Rinkevičius), žinomi Lietuvos operos solistai Vida Miknevičiūtė, Almas Švilpa, Ieva Prudnikovaitė kartu su jaunaisiais talentais Lina Dambrauskaite, Romanu Kudriašovu ir Edgaru Dаvidovičiumi, juos iškilmingo koncerto metu papildys ir perims elektroninės muzikos meistrai. Koncertą, kurį režisuos Dalia Ibelhauptaitė, šventinį vakarą galės stebėti net iki 7 000 žiūrovų.

Visą parodos laikotarpį paviljone netruks mažesnio ar didesnio masto renginių: paroda prasidės klimato kaitai ir biologinei įvairovei skirta savaite, kitos numatytos savaitės ir forumai skirti kosmoso technologijoms, miestų vystymui, žinioms ir švietimui, sveikatos apsaugai, turizmui ir kelionėms, žemės ūkiui ir maisto pramonei, kitoms svarbioms sritims. Lietuvos paviljone, kur yra nenuolatinio pobūdžio renginiams skirta daugiafunkcė erdvė, planuojama rengti tvaraus dizaino ir fotografijų parodas, dokumentinio kino savaitę, gruodžio mėnesį čia lankysis „Lietuvos Junior Achievmen“ apdovanojimus pelniusių moksleivių grupė. Nedidelius kultūrinius renginius su mūsų šalies atlikėjų pasirodymais numatoma surengti Lietuvos valstybinių švenčių proga – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.

Paviljone nuolat veiks nedidelis lietuviškų patiekalų ir gėrimų restoranas, dirbs suvenyrų krautuvėlė. Šiai veiklai vykdyti buvo atrinktos Vilniaus įmonės „Sauluva“ ir „Sauluvos maistas“ – abi jos jau yra dalyvavusios keliose ankstesnėse pasaulinėse parodose, todėl lankytojų neturėtų nuvilti. Darbui su paviljono lankytojais jau suburta dvylikos gidų komanda, kuriuos darbui paviljone šiuo metu rengia Lietuvos parodų ir kongresų centro pasamdyti specialistai.

Straipsnis iš žurnalo Jūra